Erzinantys šuns įpročiai

"Nustok čepsėti. Ar gali nustoti kramtyti nagus? Ar baigsi spoksoti į tą telefoną? Vėl sudėjai indus ne pagal dydį.." Turbūt kiekvienas iš mūsų, gyvenime esame sutikę žmonių, kurie turėjo tam tikrus įpročius, kurių jūs negalėjot pakęsti. Ar pagalvojot, kaip būtų smagu, jei būtų įmanoma juos pakeisti?

Deja, nesu stebukladarė ir neišmokysiu jūsų vyrų nemėtyti kojinių prie lovos, ar žmonų nustoti burbėti, bet..ar jūsų šunys, turi jus erzinančių įpročių? Čia - galiu padėti!

Šuniukas aštriadantis

Viena opiausių jaunų šuniukų problemų  - kandžiojimasis. Šuniukai jauni, toks jų žaidimas, o kad tie dantukai aštrūs ir kanda nei daug nei mažai, maždaug pastoviai, tai čia jau šeimininko bėda.

Ką daryti?

Sprendimo būdas paprastas, tačiau reikalaujantis iš šeimininko tam tikrų taisyklių įvedimo.
1. Jokio žaidimo su šuniu plikomis rankomis. Žaisti turite su žaislais. Ir inicijuoti kandimą (deja, kandimas vistiek bus, toks šuniuko amžius) į žaislą, o ne į ranką.
Kodėl? Žaisdami plikomis rankomis šuniui kuriate įspūdį, kad jūsų rankos - žaislai. Šuo tikrai nežino, galima jums kąsti į tas rankas ar ne, o ką jau kalbėti apie patį žaidimo įkarštį - nėr ten kada galvoti, kur kąsti, o kur ne. Tad turime būti protingesni už savo jaunąjį augintinį ir mokyti jį kąsti į žaislą, o ne į ranką.
2. O ką daryti, jei žaidžiau su žaislu, o tas mažas monstras vistiek pataikė įkąsti į ranką? Čia juokinga, bet aš rimtai, jei taip nutiko - cypkit ir nutraukit žaidimą.
Šuniukai, būdami maži, vadoje žaidžia su savo broliais ir sesėm. Ir tikrai būna, kad vienas kitą užgauna. O ką daro šuniukas, kai jam skauda ir nori parodyti savo žaidimo draugui, kad jam visai nesmagu, nes jį ką tik užgavo? Jis cypia ir daugiau nebežaidžia. Žinot, ką daro tas kuris užgavo? Jis nuliūsta, laukia ir sekantį kartą siūlo žaisti iš naujo. Jei draugas sutinka, jis žaidžia daug daug atsargiau. To reikėtų ir iš jūsų. Jūs tūrėtumėt savo šuniukui, jam suprantama kalba parodyti, kad jis jus užgavo ir jei jis taip žais, jūs su juo nebežaisite.
Kaip tai turėtų atrodyti - jūs pakviečiate šunį žaisti, parodote žaislą, paerzinate, šuo pribėga dūkti, kanda ir pataiko jums į ranką. Jūs aiškiai ir garsiai sucypiat (tiesiog išleiskite aukštą garsą), iš karto patraukiate žaislą, demonstratyviai nusisukate nuo šuns ir minutę absoliučiai ignoruojate (taip visiškai ignoruojate, kad net nežiūrite į jo pusę, nepaisant kaip jis to prašo ir provokuoja) savo augintinį. Po minutės vėl viską kartokite iš naujo. Garantuoju, po pirmų penkių tokių kartų, šuo pradės suprasti, kad jis padaro kąžką, kas priverčia jus nutraukti žaidimą. O žaidimą nutrauki šuo nori? Tikrai ne. Ką daryti, kad žaidimas nenutrūktų? O gi kąsti į žaislą.
3. Beje, kas vistik šuniukui yra rankos? Jau nusprendėm, kad ne žaislas. Sukurkim asociaciją, kad rankos yra gerai, jas reikia saugoti ir branginti. Kaip? Maitinkite šuniuką ne iš indelio, o tiesiai iš rankų. Juk jūs nekąstumėt į ranką kuri jus maitina, ane?

Apibendrinant - žaiskite tik su žaislais (jokių plikų rankų žaidimų vaikystės/paauglystės periode), inicijuokite šuns kandimą į žaislą. Šuniui įkandus į ranką garsiai sucypkite ir nutraukite žaidimą, šuniui atsukite nugarą ir net nežiūrėkite į jo pusę minutę laiko - vėliau žaiskite iš naujo. Maitinkite iš rankų, ne iš dubenėlio.

Šokinėjantis šuo

Ar jūsų šuo buvo užšokęs ant jūsų ir ištepęs jūsų drabužius letenomis kurios ką tik buvo baloje? O ar teko bėgti į parduotuvę pirkti naujų pėdkelnių kai grįžote per pietus išvesti šuns? Teko? Gal ir nugriūti teko kai koks draugiškas 50kg sveriantis šunėkas sumąstė ant jūsų užšokti pasilabinti?

Šunys šokinėja. Jie nori išlaižyti visą jūsų veidą, gauti jūsų dėmesio, jūsų valgomo maisto, pasitikti grįžus namo ir t.t., tačiau ne visiems šis įprotis patinka. Norisi ir savo pėdkelnes išsaugoti ir šiaip likti švariam, ir negriūti ant grindų.

Ką daryt?

Kaip ir pirmasis patarimas buvo pakankamai juokingas, taip ir šios situacijos sprendimas, gan komiškas. Jei šuo šoka ant jūsų - nusisukit.
Viskas labai paprasta. Šuo šoka ant jūsų, nes kažko nori. Jūs nusisukat - šuo nieko negauna.
Šunys mokosi per asociacijas.
Įsivaizduokite, kad jums grįžus namo, šuo užšoka ant jūsų, nes nori jūsų dėmesio. Jūs, jam užšokus, sakot - nu fu koks blogas šuo, ko tu čia ant manęs šokinėji. Nustumiat šunį į šalį, o šis ir vėl ir vėl ir vėl. Kodėl? Nejaugi jis nesuprato, kad man nepatiko?
Atsakymas - šuo gavo ko norėjo. Jis užšoko ir gavo jūsų dėmesio.
Jums atrodo, kad tas nustūmimas ir subarimas, buvo sprendimas kaip šunį atpratinti to nedaryti, o iš tiesų, tai buvo dėmesys šuniui. Nesvarbu, kad jis buvo neigiamas - šuo jūsų kalbos nesupranta. Jis supranta, kad jūs jį palietėt, jūs jam kažką pasakėt (= dėmesys). Jis gavo ko norėjo, vadinasi visus kartus, kai jis norės iš jūsų dėmesio, jis užšoks ir vėl gaus ko norėjęs.
Kodėl nusisukti? Nes tokiu būdu šuniui parodot - iš manęs nieko negausi.  Bent jau ne tokiom priemonėm.
Nusisukus reikia visiškai ignoruoti šunį. Stovėti ramiai, nieko nesakyti, net nežiūrėti į šuns pusę. Jei šis bando vistiek lysti į akis ir šokti iš naujo - vėl nusisukite. Sukitės tiek kartų, kiek reikės, kad šuo susimąstytų - kas čia vyksta??
Kadangi dėmesio šuniui mes norime duoti ne ką mažiau, nei kad jis nori jo gauti - įsiveskime taisyklę - glostau šunį tik tada, kai jo visos keturios pėdos ant grindų.
Bandot paglostyti šunį, šis šoka - nusisukat ir ignoruojat. Šis nurimo ir stovi ant žemės visom keturiom - vėl mėginam glostyti.
Kas bus po kurio laiko? Visose situacijose, kuriose šuo šokinėjo ant jūsų - jis stovės (arba sėdės) ir lauks jūsų dėmesio, nes būtent taip jis jį gauna.

Apibendrinant - glostom šunį tik visomis keturiomis stovintį ant grindinio, o jam mėginant šokti ant mūsų atsukame nugarą ir visiškai ignoruojame visus jo bandymus užšokti.

Slaptas pagalbinis būdas tiems, kurie negali įeiti pro duris, nes šuo jau pametęs protelį iš laimės, grūdasi per duris, kad tik ant jūsų užšokti: ateinate prie durų, pasiimat saują skanėstų, praveriat duris ir metat skanėstus šuniui. Tiesiog, ant grindų, tegu išsibarsto kuo plačiau. Kol šis juos susirinks, jūs spėsit nusiauti batus, pasikabinti striukę, susirasti savo šliures ir užkaisti arbatinį. Šuo baigs rinkti maistą, o ta didžioji emocija dėl grįžtančio šeimininko jau bus išblėsus. Paglostom šunį kuris stovi visomis keturiomis ant grindų - Labas, šunie, štai aš ir grįžau namo, net nepastebėjai, ane?


Ar jis ištroškęs meilės?


Jei šis vaizdelis jums gerai pažįstamas ir turit šunį, kuris mėgsta, pavadinkim jodinėti, ant jūsų kojos, rankos ar galvos, galiu jus nustebinti - turit emocingą šunį, kuris tai daro vedamas aukštų emocijų. Ir ne, greičiausiai su meile čia jokių sąsajų nėra.
Vieniems tai gali atrodyti juokinga, kitiems tai erzinantis šuns įprotis. Visai nejuokinga tiems, kurie augina dogą, kuris sumąsto joti ant šeimoje augančio vaiko, o smagiai pasijuokti gali šeimyna, kurių jorkšyras mėgsta joti ant pagalvės. Jei rimtai, tai nėra juokingas dalykas. Tai sukilusių emocijų padarinys. Taip taip, ne jojimas čia problema, jojimas jau pasėkmė.

Pamėginkim pagalvoti, kada jūsų šuo tai daro? Kas vyksta kelias akimirkas iki jam (beje nebūtinai jam, taip ir patelės daro, "jam" turiu omeny šuniui) pradedant joti? Gal atėjo svečiai? Gal jums kažkas paskambino ir jūs atsiliepėte į skambutį? Gal darote mankštą namuose?
Šis klausimas svarbus dėl to, kad galėtumėt nuspėti savo šunį. Jums reikia žinoti, kokios situacijos verčia jūsų šunį sunerimti ir būtent tuo momentu šunį mokyti ramybės.

Jei tai būtų žmogiškas pavyzdys, įsivaizduokite, kad prieš kiekvieną pokalbį su savo viršininku jus ima nežmoniškas jaudulys. Visiškai nesvarbu, ar pokalbis yra apie algos pakėlimą (teigiamas) ar blogus jūsų rezultatus (neigiamas), jaudulys vistiek yra. Laukdami savo viršininko turite dvi išeitis - panikuoti, graužtis nagus, melstis ir beveik prieiti prie isterijos (šuniškas jojimas) arba susiimti, giliai kvėpuoti ir nuteikti save, kad viskas bus gerai (išmokimas save nuraminti stresinėj situacijoj).

Raskite priežastį, kada šuo joja, dėl ko, kas jį priveda iki tos būsenos.
Kai jau žinote, kad pvz. suskambus durų skambučiui, kas reiškia, kad kažkas ateis į namus, šuo jos ant jūsų, ramiai pasidėkite šuns kilimėlį netoliese durų, paprašykite šeimos nario išeiti į lauką ir paskambinti į duris. Skambutis, šuo jau lekia link jūsų, jūs jį paimate už antkaklio ir nuvedate ant jo kilimėlio su komanda "vieta" (žinoma, prieš tai reikia šunį šios komandos išmokyti, o jei trumpai, ši komanda reiškia eini į vietą ir ten nusiramini, išeiti iš ten galėsi tik ramus).

Visumoj - kiekvieną kartą, kai jūsų šuo jau bus pakeliui į jojimą (arba jau pradėjo, bet visada geriau prieš visą veiksmą), siųskite jį į vietą. Jei neina, nuveskite. Tegu atsigula ir raminasi. Jei šuo šoka ir bando viską daryti iš naujo - vėl veskite į vietą. Ši komanda pradės veikti taip kaip jūs norite tik tada, kai pasieksite savo tikslą - nusiunčiau į vietą, kad NEJOTUM ir kad NUSIRAMINTUM. Kol šie tikslai nepasiekti - guli vietoje. Jei šuo išeina ir joja - grąžinam atgal, tikslas nepasiektas. Jei šuo išeina ir eina į kitą kambarį (arba daro bet ką kitą, bet nejoja vėl), tikslas pasiektas - šuo nurimo ir nejoja. Tad kiekvieną kartą, kai sukyla emocijos, šuo turi eiti ramintis.
Ko galėtumėt tikėtis? Dviejų dalykų - šuo nebejos ir šuo išmoks ramintis pats, t.y. pajaus, kad emocijų per daug ir pats eis gultis į savo vietą kol nurims.

Suniokoti namai

Dažnas šeimininkas turi problemą - likęs vienas šuo viską graužia. Kasrytinis ritualas, prieš išeinant į darbą, paslėpti viską, kas galėtų sudominti jūsų šunį, jau pabodo, o ir ne visada padeda. Daiktų darosi jau taip gaila, kad nebežinot ir ko imtis...

Visų pirma - kodėl šunys graužia daiktus?
Jei kalbame apie vienus namuose paliktus augintinius, didžiąją dalį tų graužikų sudaro šunys, jaučiantys išsiskyrimo nerimą. Tai reiškia, kad jums išėjus, šuo lieka vienas ir panikuoja, kad jūs jį palikot su visam, greičiausiai niekada nebegrįšit ir tai buvo paskutinis kartas kai jūs matėtės. Taip, galėtumėt sakyti Aš juk kasdien sugrįžtu, ko jis nervuojasi, tačiau šuo kasdien gali galvoti, kad VAT jau šiandien tai tikrai šakės, mane paliko.

Tai kodėl graužia? Kramtymas yra vienas iš šunų nusiraminimo būdų. Panašiai kaip verkiančiam vaikui duodame čiulptuką ir jis jį nuramina, taip šuo ima jūsų batą ir kramtydamas nurimsta.
Kita dažna problema, kad šuniui nė kiek neįdomu, jūs išėjot ir ar jūs grįšit, jokio išsiskyrimo nerimo jam nėra, tačiau: kiekvieną kartą, kai per vitrininį (tokį kur nuo grindų iki lubų, bet aišku nebūtinai tokį) langą pamatau atskridusią varną (ar praeinantį katiną, ar tiesiog ruduo ir skraido lapai), aš pametu protelį, puolu panikuoti ir vėl ką darau? Ieškau nusiraminimo. Šį kartą jį radau nuvalgęs medinę stalo koją. Ne dėl to, kad norėjau ar buvo skanu, kitaip negalėjau nurimti.

Ar jaučiate, kur linkstu? Tai jaudulys ir emocijos, štai kas verčia šunis niokoti jūsų namus.

Sprendimo būdų čia daug ir jie visi galėtų būti naudojami vienu metu.
1. Išeidami palikite šuniui veiklos. Geriausiai padeda žaislai, skirti kramtymui. Parduotuvėse apstu pasirinkimo. Tai žaislai, į kuriuos galima įdėti skanėstų ir šuniui reikia juos išsikrapštyti (KONG ar bet kokie kitokie). Kodėl jie gerai? Su tokiu žaislu laimime ir mes ir šunys - mes išsaugome savo daiktus, o šuo gauna nusiraminimą kramtydamas. Dažniausiai, kokybiški žaislai yra beveik nesunaikinami, tad jų pakaks ilgam. Jei šuo greit juos išsikrapšto, palikite juos kelis, turės užsiėmimo ilgesniam laikui.
2. Nepalikite jokių vitrininių langų, palangių ar pan., t.y. vietų, kur šuo gali pamatyti kažką, kas jį suerzintų, atvirų. Užtraukite užuolaidas, žaliuzes ir pan. Jums išėjus, šuo turėtų sudoroti visus jam paliktus maisto prikimštus žaislus ir eiti ramiai miegoti, o ne ieškoti kur čia kas ne taip ir nervuotis.
3. Kiek galėdami daugiau iškraukite šunį prieš paliekant jį vieną namuose. Šunis puikiai iškrauna protinė veikla, tad išėję pasivaikščioti ryte, pažaiskite su šuniu uostymo žaidimų (pvz. skanėstų paieška žolėje), pamėtykite pagaliuką su komanda atnešk ir pasikartokite bendro paklusnumo komandas. Šuo išeikvos daugiau energijos su jumis, mažiau jos liks namuose.
4. Ribokite erdvę arba naudokite narvą. Ribota erdvė šuniui yra sveikiau, nei viso buto teritorija. Kaip sakant, kuo mažiau vietos išprotėjimui bus, tuo geriau visiems. Narvas yra sveika kiekvienam šuniui, tai jo ramybės tvirtovė, jo namas. Kai šeimininkas išeina į darbą, aš einu į narvą ir ten miegu, nes daugiau nėra ko veikti. Visas "vakarėlis" yra tada, kai šeimininkas namuose.

Sudėkime viską į vieną - iškrauname šunį lauke, namuose ribojame erdvę, nepaliekame atvirų langų, kurie galėtų erzinti šunį, prikemšame kelis žaislus skanėstais, numetam juos šuniui ir keliaujame į darbą.
Beje, venkite didelių atsisveikinimo ceremonijų, jos šunims taip pat sukelia stresą.Tebunie tie žaislai, kuriuos duodate ir būna jūsų smagus atsisveikinimas be žodžių.

                 Turit kitokių problemų? Drąsiai rašykit komentarą ir pasistengsiu jums padėti!