Siaubūnas narvas

Tas, kam kyla problemos dėl šuns elgesio, dažnai išgirsta klausimą - ar turite namuose narvą? Naujokai šeimininkai dažniausiai apie jį girdėję nebūna, o kai pagaliau supranta kas tai yra, nusprendžia, kad jau ko ko, bet narvo jų šuniui nereikia, savo šuns jie nekankins. Bet ar tikrai tai kankynė? O gal visai priešingai?

Kas tas narvas?

Trumpai tariant, narvas, tai lygiai toks pats šuns guolis, jo vieta, kur jis ilsisi, miega ar kramto visokius ilgai naikinamus kramtalus.
Vienintelis skirtumas tarp paprasto guolio ir narvo yra tas, kad šeimininkas gali savo šunį jame uždaryti, taip apribodamas šuns erdvę. Narvai yra įvairių dydžių, kad būtų lengvai pritaikomi bet kokių gabaritų šuniui. Dažniausiai jie metaliniai, turi dvi dureles ir yra sulankstomi, tad lengvai transportuojami.

Kodėl gali reikėti narvo?

Narvas padeda daugelyje gyvenimo atvejų. Pradedant nuo šuniuko jauno amžiaus, jis padeda išvengti nemalonių situacijų namuose - sugraužtų daiktų, išverstų spintų, įvairiose vietose prislėptų balučių ir kitų gamtinių dovanėlių. Taip pat padeda bet kokio amžiaus šunims, kuomet ribojant erdvę siekiama šuniui sukelti kuo mažiau streso likus vienam namuose, mokantis atsipalaiduoti, ramiai atsiskirti nuo šeimininko ir išmokti kokybiškai pailsėti.
Taip kad jei turite šunį, kuris sunkiai išbūna vienas, yra linkęs niokoti daiktus, loja dėl kiekvieno nugirsto krebštelėjimo ar yra sunkiai valdomas lauke - jums narvas tikrai puiki išeitis.

Nereikia bijoti

Iš karto noriu užbėgti už akių ir išteisinti narvą. Pats savaime jis nėra joks blogis. Teisingai prie narvo pripratintas šuo jame nejaučia jokio streso, jis įsivaizduoja tai lyg savo namą, tai jo tvirtovė kuriame jis ilsisi, susineša visus skanėstus, žaislus ir jūsų nuostabai - pats keliauja į jį miegoti ar leisti laiko. Juk jei būtų ten blogai, šuo nesirinktų ilsėtis būtent jame, ane?

Patarimai ieškančiam tinkamo narvo

Dažniausiai kylantis klausimas - kokio dydžio narvo reikia mano šuniui?
Dydis yra tinkamas tuomet, kai jūsų šuo:

• gali narve atsistoti visu ūgiu
• sėdėdamas galva nesiremia į "lubas"
• gulėdamas ant šono gali laisvai ištiesti kojas ir šios nesiremia į grotas. 

Jei jūsų šuniukas dar jaunas, iš karto pirkite narvą kuris tiks jo suaugusio ūgiui.

Narvo grindys būtinai turi būti su plastmasiniu įdėklu. Jis reikalingas tam, kad šuo nejaustų diskomforto atsistojęs ant kiaurų grotelių ir dėl to, kad šeimininkui daug paprasčiau prižiūrėti narvo tvarką - ištraukėt, išsiurbėt, išplovėt ir dedat atgal - nereikia pačiam lysti į narvą ir pan.

Dvi durelės. Dažniausiai naudosite tik vienas iš jų, kitos bus amžinai uždarytos, bet turėti jas dvi yra patogu dėl to, kad norėdami pakeisti narvo vietą namuose, turėsite daugiau galimybių pritaikyti narvą savo interjero subtilybėse ir šuniui neteks vaikščioti iš ir į narvą pro kokį nepatogų tarpelį.

Narvas namuose

Narvas jūsų namuose gali stovėti bet kokioje jums patinkančioje vietoje. Yra šeimininkų kurie nepriima savo šunų į miegamuosius kambarius, tad puikiai galite įkurdinti šunį svetainėje ar pan. Jei norite, galite šuns narvą statyti ir miegamuosiuose kambariuose, galite ir virtuvėj ar kur tik panorėsit, tik žinokit vieną niuansą - jei narvą įsigijote dėl to, kad šuo prie jūsų per daug prisirišęs ir stresuoja jūsų nematydamas ar likęs vienas, visad sekioja iš paskos, būtų gerai narvą statyti ne tame kambaryje kuriame jūs miegate, t.y. naktinio miego metu jūs ir šuo turite būti skirtinguose kambariuose. Visa kita jūsų namų dekoras ir vaizduotė, kur kaip ir kodėl.

Atradus vietą namuose reikėtų pasirūpinti narvo jaukumu. Visos, išskyrus įėjimą, sienelės turi būti uždengtos. Šuo neturi matyti per jas, jis turi jaustis lyg oloj. Kuo mažiau matys, tuo jam bus ramiau. Kaip dekoruoti narvą - užduotis jūsų fantazijai. Paslėpus narvo metalinę dalį ir augintinis geriau jausis ir jūsų namai atrodys nepalyginamai gražiau (nei palikus narvą "pliką").
Į narvo vidų įdėkite šuns guolį. Jei turite seną, ant kurio yra šuns kvapo ir jis jau yra pratęs ant jo miegoti - puiku, šuo greičiau pripras prie pasikeitimų, o jei ne, tuomet įdėkite naujai įsigytą.


Pratinimas

Šunį pratinti prie narvo reikia po truputį, tai užima laiko, kantrybės ir tenka įdėti nemažai darbo.

!!Griežtai negalima iš karto ten įgrūsti šuns ir uždaryti!!

1 savaitė.
Pirmąją savaitę jūsų užduotis susieti kiek įmanoma daugiau gerų emocijų su narvu. Visą šuniuko maistą sumaitinkite būtent narve. Parodykit šuniukui, kad turite maistą, paberkite jo narvo viduje ir tegu šuo, būtinai pats, be jūsų pagalbos, įeina jo suvalgyti. Jei duodate kokių nors kramtalų ar Kong tipo žaislų, juos visus pateikite būtent narvo viduje. Visus žaisliukus dėliokite ten viduje. Šuo per pirmąją savaitę turi suprasti, kad viskas, kas yra skanaus ir smagaus atkeliauja būtent narve.
Jokiais būdais pirmąją savaitę narvo durų neuždarykite nė sekundei.
Nepamirškite šuns pagirti, paglostyti ir kitaip paskatinti kai šis pats rinksis užeiti į narvą (gal įlys pasiimti žaislo, gal pasmalsauti ar yra viduj kas skanaus - kiekvienas šuns užėjimas į narvą kai jis tokį sprendimą priėmė pats - turi būti pagirtas ir išglostytas).

2 savaitė.
Kai šuo jau žino, kad narvas yra kažkas smagaus, galime pradėti dirbti su durelių uždarymu. Pirmąjame etape pasiimame skanėstų, patys sėdamės prie narvo, parodom šuniui, kad turim kai ką skanaus ir parodom (ar duodam komandą VIETA), kad šis eitų į vidų. Šuniukui užėjus, uždarome dureles ir iš karto atidarome. Duodame skanėstą. Taip darome tiek kartų kiek mums atrodo, kad reikia, bet mažiausiai dvidešimt. Seka būtent tokia - šuniukas į vidų, dureles uždarom, iš karto atidarom, duodame skanėstą ir džiaugiamės šuniu. Ir vėl, ir vėl, ir vėl.
Kai jaučiame, kad galime ilginti laikotarpį iki 3sekundžių, vėl darome taip apt. Šuniukas į narvą, uždarom dureles, mintyse skaičiuojam iki trijų, atidarom ir duodam skanėstų. Vėliau, kai jaučiame, kad galime, ilginame uždarytą laiką iki 5 ar 10 sekundžių. Jauskite savo šunį ir jo kantrybę.
Labai svarbu, jei uždarius dureles šuo pradeda cypti, loti ar drąskyti duris - NEATIDARYKITE durelių. Šunys daro tai kas jiems veikia - jei norėdamas jūsų maisto uždeda leteną ant jūsų kelienio ir jūs jam už tai duodate gabaliuką savo maisto, jis visad dės leteną jums ant kojų. Jei šuo nori išeiti iš narvo ir dėl to cypia, loja ar drąsko duris, o jūs jas jam atidarote - jis visad kartos šį elgesį, nes šis elgesys jį išleidžia iš narvo - jis pasiekia jo norėjo. Šioje vietoje jūsų užduotis sulaukti ramybės, tylos ir tik tada atidaryti dureles, šunį paskatinti skanėstu. Tegu supranta, kad jį išleidžia TYLA.
Šiame etape taip mokykitės kelis kartus per dieną, skirdami sesijai apie 5-10min.
Vis dar nepaliekame šuns vieno narve uždarytomis durelėmis.

3 savaitė.
Jei jaučiate, kad šuo jau visai ramiai lieka tas sekundes ar minutes narve uždarytom durim, jūsų užduotis išeiti iš kambario ir palikti šunį uždarytą.
Lygiai taip kaip darėt pradžioje, turite elgtis ir dabar, tik išeiti iš šuniui matomos zonos ar tiesiog į kitą kambarį.
Parodote šuniui, kad eitų į narvą, uždarote dureles ir ramiai išeinate iš kambario. Šiame etape už durų jūs turėtumėt išbūti ir vėl 1, vėliau 3, 5 ar 10sekundžių, BET, jei jums palikus kambarį girdite, kad šuo cypia, loja (o jis greičiausiai taip ir darys, nes prašys jūsų sugrįžti), jūs NEGALITE grįžti atgal, kol šuo nenustos daryti ką daręs - atsiminkite šunį išleidžia TYLA. Sukaupiate visą įmanomą kantrybę, stovite ir laukiate, nekišate galvos ir nekalbinate šuns, tiesiog laukite kol nurims. Tik išgirstat tylą - grįžkite į kambarį, atidarykite dureles ir paskatinkite šunį.
Šiame etape mokykitės ir vėl po kelis kartus per dieną, skirdami tiek laiko kiek reikės, jog galėtumėt bent 10 sykių išeiti ir grįžti pas ramų šunį (kartais šuns lojimas ir maldavimai sugrįžti užtrunka, tad stoviniuot ir laukti gali tekti ilgokai).

4 savaitė.
Vis dar tęskite trečios savaitės mokymus, bet pradėkite šunį visada uždaryti nakčiai miegoti narve. Naktį šunis ima miegas, tad ilgai kovot jie nebūna pasiryžę. Uždarykite ir keliaukite visi miegoti. Ryte išleiskite šunį (stebėkite kokios emocijos yra šuo, jei jus išvydęs drąsko dureles ar cypia, sulaukite kol nusiramins ir nieko nedarys, nes turite išleisti ramų šunį) ir gyvenkite kaip gyvenę.
Jei šuo ramiai miega narve naktį ir jaučiatės užtikrintai palikę šunį kitame kambaryje, galite pradėti uždarinėti šunį ilgesniam laikui ir dienos metu. Norite išsiplauti grindis? Puiki proga šuniui eiti pasnausti narve kol jūs tvarkotės. Norite nueiti pusvalandžiui į parduotuvę? Puiki proga prikimšti Kongą ir palikti šunį uždarytą narve. Ir taip toliau.
Šiame etape patys jausite kiek gali jūsų šuo ir kiek jums patiems reikia, kad jis išbūtų narve, tad elkitės ir sprendimus priimkite savarankiškai.


Apibendrinant

Šuniui priprasti prie narvo nėra sudėtinga, jei viską padarote teisingai jūs, šeimininkai.
Svarbiausia jums yra neskubėti, nepervertinti savo šuns kantrybės, neperspausti ir viską daryti geriau lėčiau, bet užtikrintai. Skubėjimas šuniui gali narvą "sugadinti" visam gyvenimui.
Šuns cypimas ar lojimas mokymosi etapu yra visiškai normalus dalykas, kartais jo būna daugiau, kartais mažiau, tiesiog žinokite, kad tai toks mokymosi etapas, jis praeis.
Nedarykite klaidų, nepaskatinkite skanėstais, žvilgsniu, sugrįžimu ar išleidimu šuns kuris cypia, loja ar drąskosi, nes taip mokymosi laiką ištempsite dvigubai.
Visad kartokite sau - šunį iš narvo išleidžia jo ramybė.

Ir dar truputį apie miegą

Šuniukai, kurių amžius yra iki metukų, per parą turi miegoti apie 16-18val. Miegoti, tai toks miegas kaip kad žmonių miegas naktį, gilus, ramus, be prabūdimų ir kitokių trikdžių. Tik per tokį miegą šuo pailsi, tad neužskaitykite snaudimo, kai dėl bet kokio garselio šuo pašoka ir bėga kažkur kažko veikti. Kokybiško, gilaus miego turi būti apie 16-18val.
Suaugęs šuo turėtų miegoti maždaug 12-14val. per parą. Ir vėl, kalbame apie gilų miegą.
Jei šunys neišmiega šio laiko, jie kaip ir neišsimiegoję žmonės, būna irzlūs, pikti, greitai prarandantys kantrybę ir pan.
Tad pastebėkite savo šunis, ar jie išmiega jiems reikalingą laiką? Gal būtent miego trūkumas yra kaltas dėl jų nesivaldymo lauke, lojimo namuose ir pan.?

Tai užuomina į tai, kad būtent narvas gali jus išgelbėti - uždarote šunį nakčiai ir keletui valandų dienos metu - veikt nebus ką, už tai gerai ir kokybiškai pamiegos - o gerai pamiegojus dienos bus daug smagesnės tiek jums, tiek augintiniams.

Kilo klausimų? Mielai į juos atsakysiu komentaruose :)

Naujas šeimos narys

Ilgai laukėte, svajojote ir ruošėtės naujojo šeimos nario atvykimui? Štai išaušo ta diena. Šuniukas atvažiuoja!

Kaip pasiruošti šuns atvykimui ir tolimesniam, sklandžiam, gyvenimui kartu?

Ko reikia šuniukui?

Pirmąjį šuniuko kraitelį reikėtų pasiruošti dar prieš šiam atvykstant. Jums prireiks šių dalykų:

• Antkaklis
• Pavadėlis
• Maisto dubenėliai
• Maistas
• Guolis
• Žaislai

Apie antkaklį ir pavadėlį šnekėti daug nėra ką, tačiau patarimas būtų toks - pirkite kokybiškus daiktus ir planuokite į ateitį. Tobulas miesto šuns pavadėlio ilgis yra 2metrai. Antkaklį pirkite tokį kuris nebūtų išaugtas po mėnesio ar kelių. Atsižvelkite į šuns gabaritus, koks jis bus paaugęs, taip sutaupysite pinigų ir laiko vis ieškant naujo, didesnio. Nepirkite flexi tipo (slankiojančio) pavadžio, jei norite šuniuką nuo mažų dienų pratinti prie gražaus vaikščiojimo manieros, ypač jei šuniukas žada užaugti didelis.

Maisto dubenėliai taip pat gan įprastas dalykas, tačiau turi niuansų. Pirkite tokius, kurių aukštis reguliuojasi. Kol šuniuko kūnas formuojasi, nėra sveika valgyti ar gerti kaklą nulenkus žemyn, tad dubenėliai turi būti tokiam aukštyje, kad reikėtų tik palenkti galvą. Ir vėl žiūrėkit į ateitį, šiai dienai atrodantys didžiuliai indai, užaugus šuniukui bus pats tas. Užaugs jis greit, net nepastebėsit, o antrų dubenėlių pirkti nebereikės.

Maistas yra jūsų asmeninis pasirinkimas. Dažniausiai apie mitybos ypatumus jums bus paaiškinta dar veisėjų, bet jei konsultacijos nebuvo, pagalvokite kuo šersite šuniuką. Variantai keli - sausas maistas, RAW (žalia mėsa) ar BARF (žalia mėsa ir daržovės, vaisiai). Atlikite namų darbus ir pasidomėkite visomis maitinimo galimybėmis, pasirinkite jums priimtiniausią ir šuniui sveikiausią būdą.

Guolis. Guolis tai tokia lova kurioje miegos jūsų augintinis. Čia ir vėl siūlyčiau žvelgti į ateitį, nes šuniukas greit augs ir į pirmąjį "lopšį" gali greit nebetilpti, tačiau yra vienas niuansas. Jauni šuniukai dažniausiai atvyksta į namus dar turėdami pieninius dantis, kurie yra be galo aštrūs. Negana to, kai jie keičiasi į pastovius dantis, jie kliba, niežti dantenos ir dažniausiai šuo pasikaso būtent į savo guolį, tad iš jo greit lieka skutų krūva. Pagalvokite ko norite, galbūt jums priimtinesnis variantas pradžiai nusipirkti pigesnį, paprastą guoliuką, kurio bus negaila jei sudraskys. O galbūt nuspręsite pirkti iš karto tikrą suaugusio šuns guolį, tokiu atveju pirkite kuo tvirtesnės medžiagos ir tokį kurį galima skalbti. Beje, visad apžiūrėkite kaip pasiūtas guolis, svarbu, kad užtrauktukai būtų paslėpti, nes niekas nenori, kad mažasis padauža prarytų dalį, o gal ir visą, užtrauktuką.

Žaislų pasirinkimas didžiulis ir viskas priklauso tik nuo jūsų noro ir vaizduotės, tad pirkite kas tik jums patinka. Patarimas būtų tik vienas, nupirkite kelis "Kong" žaislus, ar jų tipo, kur galėsite pridėti maisto ir taip užimti šuniuką tuo metu, kai negalėsite jam skirti laiko. Šuniui tai bus užsiėmimas, nusiraminimas ir tuo pačiu dantenų pasikasymas. Svarbu, kad žaislai būtų saugūs, teisingai pasirinkite jų dydį.

Namų taisyklės 

Kiekvienam šuniui ir jo šeimininkui reikalingos taisyklės. Šeimoje turite nusibrėžti aiškias ribas, kas šuniui bus galima ir ko ne. Kuo aiškiau šuniukui parodysite kaip reikia elgtis, tuo paprasčiau ir patogiau gyvensite ateityje. 

Tai elementarūs dalykai - kur šuo miegos, ar galima lipti ant sofos, lovos, ar duodamas maistas nuo jūsų stalo, ar galima šokinėti ant žmonių ir pan.

Taisyklių laikytis turi visi šeimos nariai. Jei jūs nuspręsite šuns neleisti ant sofos, o vyras paslapčiomis leis, šuo būtinai tai užskaitys kaip leidimą lipti visada ir visur. O jūs būsite ragana kuri šaukia šuniui, kad ant sofos lipti negalima. Šuo šito dalyko nesupras, nes nėra aiškios taisyklės - tai galima ar ne, ko ji šaukia ant manęs???

Turėkite kantrybės, šuo vis bandys jus nurungti atkaklumo kovoje, tačiau turite nenusileisti, nes vieno jūsų nusileidimo pakaks, kad šuo suprastų - bandyti verta. Ir bandys. Visą gyvenimą. 

Ypač svarbu šeimininkams nesusigalvoti taisyklės "kol šuniukas mažas - viskas galima, o vėliau nebeleisim". Taip nebūna, nes šuniukas ir jo įpročiai formuojasi nuo pirmų dienų jūsų namuose, tad kas galima šiandiena, bus galima visada. Perauklėti būna labai labai sunku, daug lengviau teisingai išmokyti iš pat pradžių.

Aiškios taisyklės ir jų laikymasis sustatys viską į tinkamas vėžes - šuo bus laimingas sėdėdamas ant grindų, o jūs džiaugsitės švariais baldais.

Tualeto reikalai

Apie tualeto reikalus viską ko jums reikia sužinosite perskaitę šį straipsnį. Kaip ir rašyta aukščiau, tualeto taisyklių laikymasis taip pat yra be galo svarbus. Patys sau pasilengvinsit darbą pradėję mokyti manierų nuo pat jaunų šuniuko dienų.

Štai ir atvykau

Na ir štai mes jau namuose. Šuniukui gali būti kiek nedrąsu, todėl svarbu jam duoti erdvės. Tegu ramiai, be jūsų paskatinimo pašniukštinėja po namus, apsiuosto. Šuns gyvenime ką tik įvyko didžiausia kelionė, jis buvo atskirtas nuo brolių, sesių ir mamos, žinoma, kad jam nedrąsu. 

Apskritai visose gyvenimo situacijose, kai šuniukas jausis neužtikrintas, stenkitės jam duoti kuo daugiau laiko ir erdvės pačiam pažinti pasaulį, tegu lėtai, bet pats įbrenda į visus vandenis, nestumkit jo nuo lieptelio į gilumą. Per greitai įstumtas į tam tikras situacijas, šuo gali išsigąsti ir gintis, o vėliau tų situacijų (nors ten ir bus paprasčiausias nepažįstamo žmogaus paglostymas), gali bijoti visą gyvenimą ir jų vengti, loti, o gal net pulti.

Socializacija yra toks stebuklingas žodis tarp šviežiai "iškeptų" šeimininkų. Jis nereiškia nieko daugiau, tik supažindinimą su įvairiomis situacijomis, garsais, vaizdais, pojūčiais, kitais šunimis. Tai svarbus ir esminis dalykas šuns gyvenime.

Pirmieji 4mėnesiai tai laikas kai šuniukas viską, ko jam prireiks gyvenime, kraunasi sau į galvą. Tai laikotarpis, kada labiausiai formuojasi šuns charakteris, psichika. Šiuo laiku labai svarbu parodyti šuniui kas tas gyvenimas, kas vyksta mieste, kas tie dviračiai, automobiliai, žmonės, šunys, parduotuvės, ežerai, griaustinis ar kelionės. Tačiau visad turėkit omeny, kad čia svarbiau kokybė, nei kiekybė. Svarbu pasaulį rodyti teisingai (kaip jau minėjau, nestumti nuo tiltelio, o leisti pažindintis pačiam, savo tempu), sukelti teigiamas asociacijas, nuotaiką, kad niekas šuniuko negąsdintų, kad jo smalsumas būtų patenkintas ir iš to neįvyktų jokia trauma. 

Šis laikotarpis pats tinkamiausias laikas keliauti į šunų dresūros pamokas. Jei kas sakys, kad šuniukas per jaunas - ieškokit kitos mokyklos, nes jų žinios pasenusios ir metodai bus seniai atgyvenę. Keliaukit į "puppy" klases, grupinius užsiėmimus. Ten visi susirinkę bus tokie kaip jūs, išmoksite bendrauti, susipažinti su kitais šunimis, susirasit draugų, išmoksite komandų ir prisikrausite bagažą žinių kas per keturkojis su jumis apsigyveno, kaip jis mokosi, kaip jis mato gyvenimą ir kaip jį susikurti patogų ir smagų.

Renkantis dresūros mokyklą svarbu pasidomėti kokiais metodais šunys yra mokomi. Metodai keli - parodant šuniui ko mes iš jo norime arba fiziškai priverčiant šunį padaryti tai ko mes norime. 

Visiems pupiams sveikiausia būtų lankyti taip vadinamos "pozityvios dresūros" pamokas. Ten šuniukai mokomi mąstyti patys, jiems leidžiama klysti ir už tai nėra baudžiama. Ten nenaudojamos jokios korekcijos priemonės (smaugiantys ar "griežti" antkakliai, fizinė jėga ar pan.), o visko išmokstama žaidžiant, skatinant gerą elgesį skanėstais ir kuriant šuns/šeimininko ryšį, vienas kito supratimą.

O kad ryšys tarp šeimininko ir šuns atsirastų kuo greičiau, galite atlikti labai paprastą dalyką. Pirmiems trims mėnesiams palikite šuniui tik indelį su vandeniu, o tą skirtąjį maistui paslėpkite kažkur kur šuo nematys. Jokiu būdu nesakau, kad nereikia šuns maitinti. Maitinti reikia, tiesiog ne iš dubens, o iš savo rankų. Kodėl? Maitinant šunį iš rankų kuriamas šuniuko pasitikėjimas, jis junta jūsų kvapą, pratinasi prie jo, pratinasi prie rankų, supranta, kad jūs jį maitinate, kad jūs nesate grėsmė, o jūsų rankos nėra žaislai kuriuos reikia kandžioti. Vienoje rankoje laikykite maistą, kita paglostykit šunį, tegu supranta, kad maitintis nėr baisu, jūs neatėjot atimti šuns maisto. Neškitės maistą į lauką, kuo daugiau skirtingų erdvių aplankysit ir jose pavalgysit, tuo sveikiau šuns psichikai, nes tik atsipalaidavęs šuo gali ramiai valgyti bet kur ir bet kada. Stebėkite situacijas, kartais duokite mažą saujelę, kartais daugiau. Žaiskite su maistu, mokykitės komandų, tegu šuo mokosi maistą užsidirbti, tegu tai būna azartas, užsiėmimas. 

Higiena

Kol šuniukas mažas, jam visai negaila, kad jūs čiupinėsit jo ausis, dantis ar nagus, tad tai yra pats laikas supažindinti šunį su higieninėm procedūrom, nes niekas nenori šuns kuriam būtų neįmanoma nukirpti nagų ar apžiūrėti dantų, nes šis kanda.

Karts nuo karto vis apžiūrėkit šuns ausis, dantis, nagus, nepulkite jų valyti ar kirpti, užtenka tik paliesti. Svarbu, kad tie prisiliepimai nesukeltų šuniui diskomforto - nespauskite, nelaikykite per ilgai. Jausite patys, jei šuo nesipriešina, galite procedūras ir atlikti, lėtai ir švelniai, kad vėliau neliktų nuoskaudos ir šuo neįsivarytų traumos visam gyvenimui. Už procedūras visad apdovanokit skanėstais!

Paskutinis patarimas

Pažymėkite kiekvieną jums patikusį šuns elgesį ištardami žodį TAIP ir duodami skanėstą. Pirmieji kartai šuniui nieko nereikš, kas tas TAIP ir už ką skanėstas, bet besikartojant elgesiui šuo pradės suprasti, kad už tai ką jis padarė, buvo apdovanotas. O jei jau buvo apdovanotas, vadinasi tą elgesį reikia kartoti, nes tai patinka mano šeimininkui, o aš gaunu kažką skanaus.

Seka turėtų būtent tokia ir ne atvirkščiai: patikęs elgesys ➠ aiškiai tariamas TAIP ➠ skanėstas.

Gražių akimirkų su nauju šeimos nariu ir dažniau sakykite žodį TAIP!