Bailiukas šuniukas

Vieniems šunų šeimininkams tenka džiaugsmas ir vargas turėti patį drąsiausią šunį pasaulyje, o kitiems priešingai, tenka šunyčiai, kurie bijo visko, kas šiame gyvenime jį supa...

Nei vienu variantu nėra lengva - drąsuolis šuo lipa ant visų ir visko ką sutinka kelyje, loja, graužia ir daro viską, kad tik gautų kuo daugiau dėmesio, na, o bailiukas pradeda drebėti net ir lapeliui nukritus nuo medžio, nors šis nei jo palietė, nei kokį garsą išleido...
Šį kartą pamėginkim suprasti kaip galime padėti jūsų bailiukui šuniukui.

Kodėl šuo bijo?

Šuniška baimė yra visiškai tikra ir nepaisant to, kad šeimininkui gali atrodyti visiškai nepagrįsta, nereikėtų tos baimės nuvertinti.
Įsivaizduokime, kad į namus atkeliavo jaunutis šuniukas, dar neturėjęs jokios patirties šiame dideliame pasaulyje, tačiau jau įkurdintas jūsų bute.
Jis gauna savo guolį, vandens, maisto, bando suprasti kas jūs toks esate, ar jūs jam norite gero ar blogo ir t.t. Kadangi viskas yra labai nauja, šuniukas gali kiek stresuoti, nedrįsti valgyti, bėgti nuo žmogaus. O šeimininkas, norėdamas paniūrkyti tą pūkų kamuoliuką, bėga, gaudo, ima jį į rankas. Šuo stresuoja, pradeda išsisukinėti, inkšti, gal net paurzgia. Šuo mažiukas, jaunas, tad šeimininkui tai tik sukelia juoką.
Tada šeimininkas sumąsto, kad reikia naująjį šeimos narį išvesti į lauką pasivaikščioti. Atidaro duris į laiptinę, šuniukas pajaučia keistą skersvejį ir nors dar nespėjo priprasti prie naujų namų, pamato dar vieną, greičiausiai tamsią, šaltą patalpą..laiptinę. Staiga prišoka šeimininkas su antkakliu ir pavadžiu, mažylis ir vėl išsigandęs paurzgia, kad šis nuo jo atstotų, bet jam vistiek yra užsegamas antkaklis ir..keliaujame į laiptinę.
Šuo neina. Stovi kaip ožys ir neina. Šeimininką jau kiek ima nervas, bando šunį patempti. Vistiek nesigauna, tad nusprendžiama šunį imti ant rankų ir išnešti į lauką.

Kas tuo tarpu dedasi šuns galvoje? Ką tik atėjau į baisius, man nepažįstamus namus, tas žmogus prie manęs lenda ir mane niūrko, jis per prievartą ištempė mane į tą baisią patalpą, o vėliau išnešė į lauką kur viskas dar šimtą kartų baisiau nei viskas ką mačiau iki šiol. Negana to, užmovė man kažkokią virvę ir net neleido nuo jo pabėgti į saugesnę vietą...

Nedrąsiai apėjus aplink namą, šuniukas grįžęs namo atlieka visus reikalus ant naujo šeimininko kilimo ir subartas, nes MES JUK KĄ TIK IŠ LAUKO bėga gult į savo vietą ir tikisi, kad daugiau tokia baisi diena neišauš niekada.
Deja, bet išaušta ir viskas vėl kartojasi iš naujo. Ir vietoj to, kad lengvėtų, darosi tik sunkiau, nes atsiranda vis naujų veidų, naujų gatvių, naujų gyvūnų, naujų kvapų..

Įsivaizduokim stiklinę.
Ji tuščia = šuo ramus.
Šuo atsidūrė naujuose namuose, įgavo šiek tiek streso. Stiklinė papilnėjo.
Šuo prieš savo valią (bando nusisukti, pabėgti, urzgia) yra glostomas, kasomas, kilnojamas. Stiklinė papilnėjo.
Šuniui uždedamas antkaklis ir atidaromos durys į laiptinę. Stiklinė papilnėjo.
Šuo per prievartą tempiamas į laiptinę. Stiklinė jau beveik pilna.
Šuo ant rankų, kurių bijo, išnešamas ir padedamas ant žemės, aplink zuja automobiliai, kiti žmonės, garsai, kvapai ir... stiklinė jau tiek pilna, kad viskas bėga per kraštus.

Ką norėjau pasakyti, tai kad baimė sumuojasi. Kiekvienas mes turime savo ribą, kiek dar galime iškęsti ir kiek jau bus virš mūsų ribų.
Jei šuo iš prigimties yra bailus, o šeimininkas to nesuprasdamas ir nepastebėdamas šuns kūno kalbos, verčia jį būti virš savo baimės ribų, galimi du variantai - agresyvus šuo arba visko bijantis šuo.
Tad išvada - šeimininkai, nežinantys kaip auginti savo šunį, padaro jį bailiu/agresyviu. Nespecialiai, bet iš nežinojimo.

Šunų kūno kalba

Mokėti skaityti ir suprasti šunų kūno kalbą privalo kiekvienas atsakingas šeimininkas. Šunys mums siunčia begales signalų, kurie mums parodo, kaip tuo metu šuo jaučiasi - ar yra įsitempęs ir norėtų gauti daugiau erdvės, ar yra nusiteikęs žaisti, ar yra nusiteikęs susipažinti su nauju žmogumi ir t.t. Matydami ir suprasdami ką šuo nori pasakyti, galite daryti išvadas.
Pvz. Jei norite, kad jūsų šuo susipažintų su jūsų draugu, kurį mato pirmąsyk, pažiūrėkite į šunį.

• Jei šis, pamatęs besiartinantį jūsų draugą, nusuka galvą, suglaudžia ausis ir pradeda laižytis - tai ženklai, kad jūsų draugui reikėtų atsitraukti ir suteikti šuniui daugiau erdvės - šuo nėra nusiteikęs susipažinti, kažkas jį verčia nerimauti. 
• Visai kas kita, jei jūsų draugas artintųsi prie šuns, o šuo plačiai atvėręs burną, iškišęs liežuvį, kvėpuotų, kūnas būtų atsipalaidavęs, ausys neįtemptos - prašom, eikit ir pažindinkitės, šuo nusiteikęs bendrauti. 

Taigi, kokių ženklų reikia laukti ir tikėtis geruoju atveju ir ką išvydus, reikėtų palikti šunį ramybėje?

Ženklai, kad šuo jaučiasi įsitempęs:

Nenatūralus žiovulys (šuo bando žiovauti, tačiau negali to padaryti iki galo)

Laižymasis (šuo, išvydęs jį neraminantį objektą, sučiaupęs burną, kartas nuo karto nevalingai apsilaižo)

;

Galvos nusukimas (šuo nusuka galvą, kai link jo kažkas artinasi)

Užčiaupti nasrai (šuo laiko tvirtai užčiaupęs nasrus)
Įtempti raumenys (šuo akivaizdžiai sustingęs ir visas kūnas įtemptas, kietas)

Kasymasis (šuo, išvydęs jį neraminantį objektą arba atsidūręs nemalonioje jam situacijoje, pradeda nervingai kasytis)

Žemės uostymas (šuo, pamatęs kažką kas jį priverčia sunerimti, pradeda uostyti žemę, tačiau akimis vistiek stebi objektą)

Aiškiai matomas akių baltymas

Visi šie ženklai pasireiškia tuo atveju, jei šuo atsiduria jam nepatogioje situacijoje, sunerimsta ir mėgina pats save nuraminti. Tai įtampos mažinimo ženklai. Jei kada pastebite savo šunį atliekant vieną iš šių veiksmų - duokite šuniui erdvės. Pamėginkite suprasti, kokioms aplinkybėms esant, šuo pradėjo rodyti šiuos ženklus ir tą aplinkybę šalinkite.

Pamoka Nr. 1 stebėkite savo šunį ir stenkitės suprasti, kada jūsų šuo atsiduria situacijoje kuri jį gąsdina. Išvydę ženklą, stenkitės šunį "išlaisvinti" iš situacijos - visų pirma padidinkite atstumą nuo to objekto, kuris sukėlė tokią reakciją, netempkite šuns per prievartą arčiau, stenkitės šunį raminti savo žodžiais, ramiu glostymu.

Šuo viską turi daryti savo noru - jei norės susipažinti su žmogum - pats prieis, nenorės - neverskite to daryti per prievartą.

Jei pirmos pamokos nepastebėjot, arba pastebėjot, tačiau nusprendėt tai praignoruoti, jūsų šuo rodys sekančius ženklus - tai tas pats galvos nusukimas, įtempti raumenys ar aiškiai matomi akių baltymai, tačiau šioje stadijoje jau aptinkame ir tokių ženklų, kurie nebe įspėja mus, kad šuo bando nusiraminti, o byloja apie didelę baimę:

Susigūžimas, noras atrodyti mažesniu

Lėti judesiai (šuo sąmoningai juda labai sulėtintai)

Cypimas, drebulys 

Uodegos nuleidimas, slėpimas

Štai ir ta stadija, kai šuo jau bijo ir viskas priklauso tik nuo šeimininko. Tai yra esminė vieta, kurioje svarbus šeimininko pasirinkimas, nuo kurio priklausys visas tolimesnis šuns elgesys.
Priklausomai nuo to, ko šuo bijo, scenarijai galėtų būti du. Įsivaizduokim, kad šuo bijo į namus atėjusio žmogaus. Šuo parodė visus aukščiau pademonstruotus ženklus, kai žmogus bandė prie jo prieiti ir paglostyti.

Scenarijus Nr. 1. Šuo jau išnaudojo visus jam žinomus ženklus, kuriuos galėjo pademonstruoti, kad žmogysta susiprastų, jog šuo bijo, bet žmogus nieko nepastebėjo. Jis ir toliau tiesia ranką į šunį ir nepaisydamas nieko, eina sveikintis su šuniu. Šuo įspraustas į kampą, ranka pasiekia šunį, šuo paskendęs visiškoj baimėj, pradeda urgzti, o žmogui nesureagavus - kanda į ranką. (Pamenat istoriją apie pilnėjančią stiklinę?)

Scenarijus Nr. 2. Šuo jau išnaudojo visus jam žinomus ženklus, kuriuos galėjo pademonstruoti, kad žmogysta susiprastų, jog šuo bijo. Šeimininkas, pamatęs siunčiamus signalus, paprašo žmogaus, kad šis suteiktų šuniui erdvės ir nekreiptų į jį dėmesio, nesistengtų lysti į akis ir bandyti komunikuoti. Po kurio laiko, šuo, vedamas smalsumo, pats atsargiai prieina prie žmogaus, pauosto ranką, atsargiai pažiūri ir nueina į šoną. Nuėjęs šuo nusipurto ir vėl bando eiti prie žmogaus. Šį kartą eina jau drąsiau, pauosto ilgiau. Vėl nueina į šoną, padaro pauzę. Šuo vėl eina prie naujo žmogaus - jis pasiruošęs susipažinti. Žmogus gali duoti skanėstą ir toliau stebėti šunį, jei šis leidžia, galima bandyti jį paglostyti (patartina glostyti kaklą, šoną, bet ne galvą) ar pažaisti.

Taigi taigi, manau visiems aišku, kuriuo scenarijumi reikėtų vadovautis. Dabar klausimas, tik kodėl ir ką ten tas šuo veikė, ko jis vaikščiojo pirmyn atgal, purtėsi ir pan.?

Pamoka Nr. 2. Leiskite šuniui rinktis pačiam - ar jis nori susipažinti ar jam reikia laiko nusiteikti. Šunys jaučia savo būklę, tad tik jie geriausiai ir žino kaip jiems elgtis. Šuo turi prieiti pats, savo noru, be jokio jūsų skatinimo ar vertimo. Vedamas smalsumo šuo susikaupia ir prieina prie jį gąsdinančio objekto, jį pauosto, kas reiškia, kad bando susipažinti ir greit atsitraukia. Atsitraukęs šuo nusipurto, kas reiškia, jog atsikrato ką tik jausta įtampa ir padaro pauzę. Pauzės labai svarbu. Įtampos nebėra, šuo bando eiti vėl iš naujo. Taip keletą kartų ir štai šuo pats, savo ruožtu yra pasirinkęs bendrauti, o ne slėptis. Leiskite šuniui priimti sprendimą pačiam, duokite jam laiko, erdvės ir visko ko tik reikės, nes elgdamiesi priešingai, kursite atvirkštinį rezultatą.

Žmogiškas pavyzdys kaip tam tikros patirtys gali keisti visą gyvenimą

Jei jūs vaikystėje, stovėjote ant lieptelio virš vandens ir žiūrėjote į vandenį, kuris jus, dėl neaiškių priežasčių labai gąsdino (jūs nežinojot koks jausmas yra sušlapti, jūs nemokėjot plaukti, nežinojot koks ten gylis, kokia vandens temperatūra ir t.t.) ir bijojote nuo tiltelio šokti, o kažkas priėjęs iš nugaros, jus ėmė ir įstūmė... Ar gali būti, kad dabar visą likusį gyvenimą bijosite vandens?
O kas, jei tuo metu, kai jūs dar nedrąsiai žiūrėjote į vandenį, būtumėt patys, savo noru, kad ir po vieną milimetrą per valandą, bridę į vandenį, po truputį su juo susipažįstant ir suprantant, kad nieko baisaus kaip ir nėra... Gal vėliau visą gyvenimą sietumėt su vandeniu ir taptumėt plaukimo čempionu?


Bailio reabilitacija

Jei baimės ženklus sužinojot tik dabar ir šeimoje jau turite bailį šunį, reikėtų jį reabilituoti.
O kaip tai padaryti?

Visų pirma reikia suprasti - ko šuo bijo?

Antra - kur yra baimės pradžios taškas?

Žinant šiuos atsakymus, reikia pradėti keisti įsisenėjusias šuns asociacijas.

Dažnai šeimininkai susiduria su atrodo juokinga, bet rimta baime - šuo bijo eiti į lauką.

Jei jūs auginate šunį, kuris bijo eiti į lauką, turite suprasti, kur prasideda ta baimė - kai šuo pamato pavadėlį? Kai uždedate antkaklį? Kai atidarote duris į laiptinę? Lifte?  Suraskite baimės tašką.

Įsivaizduokim, kad šuo pradeda bijoti lauko tuo metu, kai pamato liftą. Baisus baisus, mažas kambarėlis kur durys automatiškai užsidaro ir kažkaip mistiškai nukelia į kitą aukštą..žodžiu, dažnam žmogui, tad ką jau kalbėti apie šunis, keliantis siaubą reikalas.

Prisiminkim istoriją kaip jus nustuma į vandenį, kurio jūs bijote ir vėliau visam gyvenimui turite vandens baimę.

Išsiveskim alkaną šunį į laiptinę. Visai ne tuo metu, kai ruošiamės eiti į lauką, o tik tam, kad pasimokyti. Į liftą nelipsim (nuo tiltelio nestumkit).
Duokite šuniui valgyti tiesiog stovint prie lifto. Gali būti, kad šuo atsisakys. Nepergyvenkit ir eikit namo. Grįžkit prie lifto tada kai būsite nusiteikę abu ir mėginkite iš naujo. Esmė, kad šuo turi pavalgyti būdamas šalia lifto, niekur kitur maisto neduokite. Tai gali trūkti ir kelias dienas, tad nenuleiskite rankų ir neduokite valgyti niekur kitur, tik ten.

Šuns galvoje susidėlios "saugių vietų žemėlapis". Tą žemėlapį jūs piešite jam su maistu - kur valgau, ten jau galiu atsipalaiduoti. Jei išlauksite ir sugebėsite pamaitinti šunį prie lifto - ta erdvė šuns galvoje nusispalvins žaliai - ten saugu. Jei neišlauksit, nuleisit rankas ir nepavalgę šioj vietoj nueisite į liftą, nieko, kas parašyta toliau, galite ir nebedaryti, nes jūs ką tik nustumėt žmogų bijantį vandens tiesiai į vandens gilumą (turbūt pamiršot, kad jis turėjo su vandeniu susipažinti savo noru, nors ir po vieną milimetrą...).

Jei jau valgote prie lifto - puiku! Pamenate, kaip šuo bijodamas, bet nueina pauostyti nepažįstamo žmogaus, o vėliau bėga nuo jo, kad padarytų pauzę? Darom tą patį su liftu.
Atidarom liftą, įeinam į jį patys, o šuniui leidžiam rinktis - eiti kartu ar ne. Su savimi turėkite skanėstų. Laukite kiek reikės. Jei šuo įeis - duokit skanėstą ir iš karto išeikite iš lifto kartu su šuniu. Išėjus, šalia lifto stebėkite šunį - gal jis nusipurto, nusižiovauja ar dar kažką padaro? Pasidžiaukite savo šuniu, pagirkite, kad šis yra šaunuolis. Kai būsite pasiruošę - vėl kartokite užėjimą į liftą, laukite šuns. Šiam užėjus duokite skanėstą ir ramiai išeikite iš lifto. Džiaukitės. Kai kažkelintą kartą jums užėjus į liftą šuo drąsiai eis iš paskos - jūsų tikslas pasiektas - dar viena žalia zona šuns žemėlapyje!

Einam po milimetrą toliau. Jei jau galite drąsiai keliauti prie lifto ir į jį įeiti, toliau viskas labai paprasta. Režisuojame lifto durų užsidarymą, tai dar vienas milimetras šuns žemėlapyje. Durys užsidaro - duodame skanėstų. Jei reikės, duokite nors ir šimtą skanėstų. Nusileiskite ar pakilkite kelis aukštus, kad nebūtų ilgo būvimo lifte. Liftui sustojus, ramiai išeikite ir vėl duokite šuniui skanėstų už ištvermę. Taip pasivažinėkite tiek kartų, po kiek matysite, kad šuniui vykimas liftu baimės nebekelia. Dar viena žalia zona.

Ar supratote visą esmę? Kiekvienas naujas žingsnis turi nusispalvinti žaliai, kad galėtumėte žengti sekantį. Taip pat elkitės nusileidę liftu ir išeidami iš laiptinės. Pradžioje tik atidarykite duris ir jau duokite skanėstą - iš karto pro jas neikite. Dar kart atidarykite ir vėl duokite skanėstą. Taip darykite kol šuo nebebijos durų atidarymo, o kai nebebijos atidarymo, dirbkite su slenksčio perėjimu ir atsidūrimu lauke. Vėl taip pat, po žingsniuką.

Taip po truputį - jūs jau lauke. O kas ten?
Gali būti, kad šuo susigūš ir pasislėps už jūsų. Tokiu atveju, susiraskite saugią, ramią vietą. Prisėskite. Šuo tikrai atsisakys valgyti, tad maistu jo nemotyvuosite. Sėdėkite nieko neveikdami, galite šunį ramiai paglostyti ir laukite. Ko? Kol šuo po truputį pradės pats domėtis aplinka - žengs žingsnelį toliau, pauostys žolę ir pan. Laukite, kol jis norės susipažinti su aplinka ir didins spindulį, kiek erdvės jis nori pažinti. Stebėkite ir klausykite šuns, leiskite jam eiti visur, kur jis nori (pamenate - į vandenį, savo noru, kad ir labai lėtai, bet galima nueiti ir tapti plaukimo čempionu).

Kai saugusis žemėlapis dar padidės, lauke turi būti viskas, ką galėtų šuo gauti geriausio - glostykite, žaiskite, duokite visos dienos maisto normą (būtina maitinti tik lauke, ne namie) ir darykite viską, kad šuo susikurtų asociaciją - lauke yra saugu, smagu ir sotu! O ką veikti namuose? Namuose ramybės metas, ten reikia miegoti, ilsėtis.

Tokiu būdu galima šunį reabilituoti ir pakeisti jo įsisenėjusias asociacijas. Būdas tinkamas kone visoms baimės situacijoms - po truputį, su maistu ir gera, ramia nuotaika, neperspaudžiant ir leidžiant rinktis pačiam šuniui - rezultatas garantuotas. Beje, rami šeimininko būsena šuniui be galo padeda, tad reikia stengtis ir pačiam nestresuoti.

Jei turite konkrečių baimių ir nežinote ar tikrai pavyks jų atsikratyti, drąsiai rašykite komentarus, pasikalbėsime kaip kokioje situacijoje būtų galima veikti.

Taip pat paminėsiu, kad kaip pagalbinę priemonę galima naudoti įvairius kvapus, žaislus ir pan., kas taip pat ramina ir padeda šuniui greičiau nurimti, bet apie tai - vėliau.

Beje, kalbant apie šunų kūno kalbą - ar žinot kaip atrodo laimingas, atsipalaidavęs ir draugauti nusiteikęs šuo? Štai taip: