Šuniuko tualeto reikalai

Atkeliavus jaunam šuneliui į namus, reikėtų žinoti keletą dalykų apie jo tualeto reikalus.

Visų pirma - kada šunelis nori atlikti "reikalą"?

• Gerai pamiegojęs
• Pavalgęs
• Išsidūkęs ir pažaidęs

Žinoma, jei nei vieno iš šių trijų veiksmų jis nėra atlikęs,  tačiau iš neturėjimo ką veikti šmirinėja po namus ir uosto daiktus, kilimus ir pan. - greičiausiai jau ieškosi vietelės reikalui atlikti. 

Ką jūs turėtumėt daryti? Stebėkit šunį.

Šunelis miegojo, miegojo...staiga nubudo, pasirąžė ir jau netrukus pradės ieškoti vietos nusilengvinti. Jūsų veiksmai tą pastebėjus: griebiat šunį už pažastų, kišenėse būtinai turėkit šuns mėgstamiausių skanėstų bei žaislų, bėkit į lauką, statykit šunį ant žolės ir laukit reikalo atlikimo.

Šuo padarė reikalą lauke? Tai pagyrų metas. 

Paverskite savo šunelį čempionu, kuris ką tik laimėjo "Pasaulinį tualeto reikalų atlikimo lauke" čempionatą ir girkite jį iki išprotėjimo, kad visi kaimynai žinotų, jog jūsų šuo ką tik pasisiojo lauke. Tinka visi paglostymai, žaidimai su žaislu, pagyrimai žodžiu - geras šuo, šaunuolis, super, jėga!, vis duodant skanėstų ir su tokia stipria ir gera emocija, kad šunelis pats savimi patenkintas būtų. Ir patikėkit - bus. Vėliau tie čempionai, perkandę visą šį reikalą, stovi ant žolės, sisioja ir persikreipę nenuleidžia akių nuo šeimininko, ale - kada jau tas maistas? Darbar jau žaidžiam? Jau? Jau?

Jūsų užduotis pastebėti kiekvieną kartą, kai jis jau ieškos vietos atlikti reikalui. Pastebėjot - nešat į lauką ir vėl kartojat visą tai kas parašyta aukščiau.

Ką daryti jei pražiopsojote šunelio pasiruošimą atlikti reikalui ir radot balutę (ar krūvelę) jau po visko? BAUSTI. 

Eikit ir nusibauskit SAVE, už tai kad pražiopsojot tą akimirką, kai galėjot viską padaryti taip kaip reikia, už tai, kad esat žioplas, išsiblaškęs šeimininkas... Šuo mokosi, o jūs esat jo pagrindinis mokytojas...taip kad skudurą į rankas ir marš valyti. 

Šlapimo kvapą reikėtų kuo geriau išnaikinti, kad kitąsyk, netyčia užuodęs tą įsisenėjusį kvapelį, šuo vėl nesusiviliotų atlikti reikalo ten pat. Kvapui išnaikinti jums tikrai padės pats paprasčiausias actas.

Taigi, radę "avariją", viską išvalykit ir nieko nesakykit šuniui. Nereikia šuns bausti, rodyti jam jo gamtinių reikalų, ar kišti nosies į dar šiltą (o gal jau ir nebe) krūvelę. Kodėl? Nes šuo į tokius reikalus žiūri daug paprasčiau..jis dar nemoka prašytis į lauką, o galbūt jūsų apskritai nebuvo namuose, gamta šaukė - jis ir padarė. 

Šuo, baudžiamas po to kai padaro kažką, kas nepatiko šeimininkui - šiuo atveju už tualeto reikalus atliktus namuose - padarys išvadą paprastą:

- Mano šeimininkui nepatinka kai aš taip padarau - kitą kartą padarysiu ten kur jis nematys (ir štai jūs jau ieškot iš kur tas sisiuko kvapas, nors balutės nėra..o jis kažkur iš už užuolaidos kampe kambario);

- Kitą kartą kai su šeimininku eisiu į lauką, kol jis į mane žiūrės, nieko nedarysiu, nes jam tai nepatinka, būtinai slėpsiuos nuo jo. 

Žodžiu. Šuo subendrins savo atliktą reikalą su jūsų pačių neigiama emocija, bet tai tikrai neleis šuniui suprasti, kad jums nepatiko būtent faktas, kad jis tai padarė namie. 

Šuo gali spėlioti tarp šimto variantų kas jums nepatiko - gal jis pasirinko neteisingą valandą, gal kambarį, gal pataikė ant kilimo, o gal padarė per arti durų ir t.t. ir pan. - jis nesupras bausmės priežasties, tad kam gadinti santykius?

Šeimininko užduotis radus "avariją", ją sutvarkyti taip, kad neliktų jokio kvapo ir neviliotų kitam kartui. O pabarti galit save, už tai kad nevykdėt savo pareigų.

Aptarėm du atvejus, kai šuo dar tik ruošiasi ir kai jau yra per vėlu. O ką daryti, jei pagavot šunį tiesiog "veiksme"?

Čia reikia veikti greitai. Susigalvokite žodį, ar garsą - pvz. STOP! ar suplojimas (ar bet koks kitas žodis ar garsas kuris jums bus patogus).

Žodis ar garsas turėtų sustabdyti šuniuką, kad jis nustotų daryti ką daręs. Jums nereikia jo išgąsdinti ar įbauginti, anaiptol. Jums tik reikia ji sustabdyti. O sustabdžius - imate ir nešatės į lauką, o ten jau viską žinote ir mokate.

Palutės/laikraščiai

Visuomet žiūrėkit į juos realistiškai - jei jūsų nebūna namuose 10val. per dieną ir šuo būna vienas namuose - žinoma neapsieisit be jų (geriau ant jų, nei ant parketo, kilimų ir t.t.), tačiau jei yra galimybė šuns jaunas dienas praleisti su juo - siūlau jų visai nenaudoti, nes pripratęs prie jų šuo, vėliau sunkiau pratinasi prie lauko. Sunkiau, tai nereiškia, kad neišmoksta, tačiau ilgiau trunka, o kartais ir priverčia padaryti klaidų, pvz. dingus palutei (nes šeimininkas jau prisiruošė visad šunį vesti į lauką), šuo palutės funkcijai pradeda rinktis vonios kilimėlį (o kodėl gi ne, panašu į palutę, o šeimininkas pats kaltas - paslėpė palutę ir man nebeliko iš ko rinktis..).

Jei naudosite palutes, nepridėliokite jų po kelias į kambarį ir nepaverskite viso buto (ar namo) vienu dideliu tualetu. Išsirinkite vietą, kur jums patiems netrukdys kvapai ir vaizdai, ir naudokite vieną vienetą ir toje pačioje vietoje (nenešiokite po visus namus). Žinoma, nepamirškit jų keisti ir atėjus laikui nutraukti naudoti.

Kiek kartų reikia vesti šunį į lauką?

Dažnas šviežias šeimininkas nė nenutuokia, kiek kartų reikėtų vesti į lauką jo 3 mėnesių šunį. Kaip geras šeimininkas, pasiklausia draugų, kurie taip pat augina šunis ir šie su pasididžiavimu taria:

- Mes savo šunį vedam du kartus dienoje - ryte ir vakare - ir jis puikiai iškenčia visą dieną taip.

Taip. Suaugęs šuo gali būti vedamas du kartus dienoje ar tiek kartų kiek jūs norite ir galite, nes jis jau gali kentėti ir turi pakankamai nemažą (aišku dar nuo veislės priklauso) šlapimo pūslę. 

Šunelis iki maždaug 8-12mėn. turi būti vedamas į lauką tiek kiek jis nori. Ką tai reiškia? Stebėkit savo šunį. Jei jauname amžiuje jis nori šlapintis kone kas valandą, su kiekviena diena jis vis bręsta ir bėgimo į lauką tankis mažėja.

Kaip išmokyti šunį prašytis į lauką?

Čia taip pat galioja taisyklė stebėkite savo šunį. Prašymasis į lauką nėra šuns išmokta komanda. Dažnu atveju, tai paprastas, kiekvieno šuns skirtingas, siunčiamas signalas šeimininkui - noriu į lauką. 

Tai gali būti pvz.:

- šuo sėdi ir žiūri į duris; 

- šuo ateina prie šeimininko ir inkščia;

- šuo pradeda intensyviau kvėpuoti; 

- šuo pradeda žiovauti. 

Visi šie signalai, tai bandymas atkreipti šeimininko dėmesį. Jei šeimininkas signalą pastebi ir išveda į lauką, šuo padaro išvadą - siunčiau signalą, kad noriu į lauką, šeimininkas suprato ir štai aš jau lauke - darysiu taip visada NES TAI VEIKIA.

Ir štai, jei stebėsite savo šunį ir atpažinsit jo siunčiamą signalą- jūsų šuo greit mokės prašytis į lauką.

Apibendrinkim:

• Šuniukas nori atlikti reikalus visada kai: pamiega, pažaidžia, pavalgo ir neturi ką veikti.
• Šuniukui pradėjus ieškoti tinkamos vietos reikalo atlikimui - nešame šunį į lauką, ten atlikus reikalą džiaugiamės kiek tik galim - giriam, žaidžiam, duodam skanėstų ir sukuriam teigiamą asociaciją - atliksiu reikalus lauke = bus labai linksma.
• Įvykus "avarijai" viską švariai išplaunam ir nusibaudžiam save už žioplumą.
• Pagavus šunį "veiksme" stabdom veiksmą žodžiu ar garsu ir nešam šunį į lauką pabaigti reikalo - skatinam kaip ir pilnai atlikus reikalą lauke.
• Palutes/laikraščius, naudojame tik tuo atveju jei ilgai nebūname namie, klojame juos tik viename kambaryje ir reguliariai keičiame. Jei turime laiko ir būname su šunimi, geriau palučių nenaudojam visai.
• Šuniukų šlapimo pūslė formuojasi iki 8-12mėn. amžiau. Iki tol šunelis ilgai kęsti negali ir jį reikėtų vesti tiek kartų, kiek jam norisi. Nuo 8-12mėn. arba kai pastebit, kad šuo jau gali kęsti ilgiau, veskite į lauką tiek kiek norisi jums patiems.
• Prašymasis į lauką kiekvieno šuns yra skirtingas - pastebėkite savo šuns siunčiamą signalą ir padarykite tai ko šuo nori - išveskite į lauką. Signalui suveikus taip kaip norėjo šuo, jis ims jį kartoti kiekvienu atveju kai norės į lauką.